NOSINĖS.EXE

MOKYTOJAMS · 1-4 klasė · Lietuvių kalba

NOSINĖS.EXE yra Lietuvių kalba, tema Kalbos sistema (rašyba), 1-4 klasė. Žaidimą galima skirti greičiau baigusiems mokiniams pamokoje arba tai pačiai temai kartoti namuose. Žemiau pateikiamos visos žaidime esančios užduotys, kurių yra 295, ir gebėjimų kodai pagal BP 2022, su kuriais ši tema siejama.

▶ ATIDARYTI ŽAIDIMĄ ▼ UŽDUOČIŲ SĄRAŠAS (295)

Trumpai

KLASĖ1-4 klasė

AMŽIUS7-10 m.

DALYKASLietuvių kalba

TEMAKalbos sistema (rašyba)

POTEMĖNosinės raidės ą, ę, į, ų

UŽDUOČIŲ295

VERSIJAv1.2

ATNAUJINTA2026-09-17

Bendrosios programos 2022

L1-17Ilgųjų ir trumpųjų balsių i-y, u-ū skyrimas rašant
Oficialiai: Lietuvių kalbos ir literatūros BP 2022, 1–2 klasės · Kalbos pažinimas → Rašyba · pasiekimas D2 taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias
L3-20Įsidėmėtinos rašybos žodžių (manęs, tavęs, savęs, vėliava, mąstyti) rašymas
Oficialiai: Lietuvių kalbos ir literatūros BP 2022, 3–4 klasės · Kalbos pažinimas → Rašyba (įsidėmėtinos rašybos žodžiai) · pasiekimas D2 taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias
L3-21Daiktavardžio ir būdvardžio linksnio nustatymas
Oficialiai: Lietuvių kalbos ir literatūros BP 2022, 3–4 klasės · Kalbos pažinimas → Rašyba (daiktavardžių ir būdvardžių linksniai) · pasiekimas D2 taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias
L4-19Nosinių raidžių (ą, ę, į, ų) rašymas žodžių galūnėse ir įsidėmėtinuose žodžiuose
Oficialiai: Lietuvių kalbos ir literatūros BP 2022, 3–4 klasės · Kalbos pažinimas → Rašyba (nosinės raidės galūnėse ir įsidėmėtinuose žodžiuose) · pasiekimas D2 taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias
L4-24Daiktavardžio ir būdvardžio visų linksnių taikymas (vienaskaita, daugiskaita)
Oficialiai: Lietuvių kalbos ir literatūros BP 2022, 3–4 klasės · Kalbos pažinimas → Rašyba (visi vienaskaitos ir daugiskaitos linksniai) · pasiekimas D2 taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias

Kodai, pvz. M4-02, yra TurboLeja.TOP gebėjimų žemėlapio kodai. Žemėlapis sudarytas pagal Bendrąsias programas (BP 2022, emokykla.lt), bet kodai nėra oficialūs programos numeriai. Prie kiekvieno kodo nurodome oficialų programos pasiekimo kodą (pvz. A1) ir programos temą, kurią žaidimas atitinka. Šaltinis: emokykla.lt, Bendrosios programos.

Informatika (integruotai)

Pradiniame ugdyme informatikos gebėjimai integruojami į kitų dalykų pamokas (Informatikos BP 2022). Šis žaidimas, be pagrindinio dalyko, ugdo toliau nurodytus informatikos gebėjimus. Kodas su raide I yra TurboLeja.TOP gebėjimų žemėlapio kodas, BP kodas yra oficialus informatikos pasiekimo kodas.

I1-04Pasirinkimo komandos JEI-TAI vykdymas
Programoje: Informatikos BP 2022, 1-2 kl., pasiekimas B2.3 · tikrinta 2026-09-23
Mišriose ir galūnių užduotyse vaikas pirmiausia tikrina sąlygą - į kokį klausimą atsako žodis: JEI į „Ką?" - rašoma ą / ę, JEI į „Ko daug?" - ų. Taisyklė vykdoma kiekvienam žodžiui atskirai.

INFORMATIKA PRADINĖSE KLASĖSE ▸

Kokius gebėjimus lavina

Nosinės raidės atpažinimas žodyje pagal tarimą
Nosinės raidės rašymas žodžio šaknyje
Galūnės -ą rašymas galininko linksnyje
Galūnės -ų rašymas daugiskaitos kilmininke
Įsidėmėtinos rašybos žodžių atpažinimas
Ilgojo ū ir nosinio ų skyrimas
Rašybos taisyklės pasirinkimas ir pagrindimas

Kokias taisykles mokosi taikyti

Nosinė raidė visada tariama ilgai, bet ilgas garsas dar nereiškia nosinės: jį žymi ir ū, y, ė, o. Kurią raidę rašyti, lemia taisyklė: galūnė (Ką? - ą, ę; Ko daug? - ų) arba šaknis (giminiškas žodis su n arba įsimenamas žodis).
Žodžio šaknyje nosinė raidė įsimenama: ąžuolas, grįžti, drąsa.
Galininko linksnio galūnėje rašome -ą: matau mamą, skaitau knygą.
Daugiskaitos kilmininko galūnėje rašome -ų: daug knygų, penkių dienų.
Ilgasis ū ir nosinis ų tariami vienodai, todėl žiūrime į žodžio dalį.
Kai abejoji, žodį pakeisk kitu linksniu arba giminišku žodžiu.

Kaip veikia žaidimas

Žaidimo metu pateikiamas sakinys su praleista raide arba klausimas apie žodžio rašybą. Mokinys pasirenka trūkstamą raidę iš pateiktų variantų arba ją įrašo. Suklydus pirmą kartą pateikiama užuomina ir leidžiama taisyti antrą kartą; suklydus antrą kartą parodomas teisingas atsakymas ir taisyklė. Teisingai atsakius žodis lieka kelionės žemėlapyje, o mokinys juda nuo Vilniaus link Nidos.

Kaip skaičiuojamas rezultatas

Už teisingą atsakymą iš pirmo karto skiriama 10 kilometrų, iš antro karto - 5. Jau spręsti žodžiai vertinami mažiau (4 ir 2 kilometrai). Už savarankišką raidės įrašymą pridedami 2 kilometrai, už teisingai pasirinktą rašybos paaiškinimą - 3. Surinkti kilometrai kaupiasi tarp seansų ir atrakina Lietuvos miestų korteles, geriausias rezultatas patenka į TOP 10 lentelę.

Kiek užduočių ir kaip jos parenkamos

Užduotys yra fiksuotos, iš anksto parengtos ir pateikiamos visos. Žodynas sudarytas iš 295 žodžių, suskirstytų pagal klasę ir rašybos tipą. Kiekvienam mokiniui pirmiausia pateikiamos jo klasės užduotys; klaidingai atsakyti žodžiai grąžinami kartoti, o įsisavinti nebekartojami. Užduočių turinys sudarytas pagal gebėjimų žemėlapį (BP 2022): L1-17, L3-20, L3-21, L4-19, L4-24.

Visos užduotys (295)

Pateikiamos visos žaidimo užduotys, ne atrinkti pavyzdžiai. Sąrašas generuojamas iš to paties duomenų masyvo, kurį naudoja pats žaidimas, todėl jis nuo ekrane matomo turinio nesiskiria. Atsakymai šiame sąraše pateikiami mokytojui, o mokiniui žaidime jie atskleidžiami tik po jo atsakymo.

RODOMA 295 IŠ 295

Nr.	Kl.	Lygis	Klausimas vaikui	Atsakymas	Taisyklė	Užuomina
zasis_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? ž_sis ą · a · o · ę	ą	Puiku! Žodyje „žąsis“ rašome ą.	Ištark lėtai: žą-sis. Šį žodį reikia įsiminti - jame raidė su uodegėle.
zasiukas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? ž_siukas ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Žąsiukas“ - kaip ir „žąsis“, su ą.	Žąsiukas yra mažoji žąsis. Abiejuose žodžiuose ta pati raidė.
kasnis_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? k_snis ą · a · o · į	ą	Puiku! „Kąsnis“ rašomas su ą.	Kąsnis - tai vienas įkandimas. Kanda - kąsnis.
kasnelis_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? k_snelis ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Kąsnelis“ rašomas su ą.	Mažas kąsnis - kąsnelis. Raidė ta pati.
rastas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? r_stas ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Rąstas“ rašomas su ą.	Rąstas - storas nupjautas medis. Ištark: rą-stas.
drasus_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? dr_sus ą · a · o · ę	ą	Teisingai! „Drąsus“ rašomas su ą.	Drąsus yra tas, kuris nebijo. Ištark: drą-sus.
drasiai_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? dr_siai ą · a · o · į	ą	Puiku! „Drąsiai“ rašomas su ą.	Drąsiai - taip daro drąsus žmogus. Raidė ta pati kaip „drąsus“.
graza_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_ža ą · a · o · ę	ą	Teisingai! „Grąža“ rašoma su ą.	Grąža - pinigai, kuriuos gauni atgal parduotuvėje.
graztas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žtas ą · a · o · į	ą	Puiku! „Grąžtas“ rašomas su ą.	Grąžtas - įrankis, kuriuo gręžiama skylė. Ištark: grą-žtas.
spastai_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? sp_stai ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Spąstai“ rašomi su ą.	Spąstai - tai, į ką pakliūva pelė. Ištark: spą-stai.
sasiuvinis_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? s_siuvinis ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Sąsiuvinis“ - žodis, kurio rašybą įsimename: su ą.	Sąsiuvinis guli tavo kuprinėje. Šio žodžio rašybą tereikia įsiminti.
sarasas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? s_rašas ą · a · o · ę	ą	Teisingai! „Sąrašas“ rašomas su ą.	Sąrašas - kai viskas surašyta iš eilės. Šį žodį įsimename.
kasti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? k_sti ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Kąsti“ rašome su ą, nes kanda.	Šuo gali kąsti. Kanda - kąsti.
gasdinti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? g_sdinti ą · a · o · ę	ą	Teisingai! „Gąsdinti“ rašome su ą.	Gąsdinti - kelti baimę. Ištark: gąs-dinti.
lesis_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? l_šis ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Lęšis“ rašomas su ę.	Lęšis - mažas apvalus grūdas sriuboje. Šį žodį įsimename.
lesiai_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? l_šiai ę · e · ė · į	ę	Teisingai! „Lęšiai“ rašomi su ę.	Daug lęšių - lęšiai. Raidė ta pati kaip „lęšis“.
kesti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? k_sti ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Kęsti“ rašome su ę.	Kęsti - iškęsti, ištverti. Ištark: kę-sti.
iskesti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? išk_sti ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Iškęsti“ - kaip ir „kęsti“, su ę.	Iškęsti - tas pats kaip kęsti, tik su priešdėliu.
testi_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? t_sti ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Tęsti“ rašome su ę.	Tęsti - daryti toliau. Ištark: tę-sti.
tesinys_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? t_sinys ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Tęsinys“ rašomas su ę.	Tęsinys - tai, kas tęsiasi toliau. Raidė ta pati kaip „tęsti“.
gesti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? g_sti ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Gęsti“ rašome su ę.	Gęsti - kai ugnis baigia degti. Ištark: gę-sti.
uzgesta_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? užg_sta ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Užgęsta“ rašome su ę.	Žvakė užgęsta. Kaip ir „gęsti“.
skesti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? sk_sti ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Skęsti“ rašome su ę.	Skęsti - grimzti į vandenį. Ištark: skę-sti.
spresti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? spr_sti ę · e · ė · į	ę	Teisingai! „Spręsti“ rašome su ę.	Spręsti - galvoti, kaip išeiti iš keblios padėties.
grezti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žti ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Gręžti“ rašome su ę.	Gręžti - sukti grąžtą arba gręžti skalbinius.
grizo_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žo į · i · y · ų	į	Puiku! „Grįžo“ rašome su į.	Grįžo - parėjo atgal namo. Ištark: grį-žo.
grizti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žti į · i · y · ą	į	Teisingai! „Grįžti“ rašome su į.	Grįžti - eiti atgal. Kaip ir „grįžo“.
grizta_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žta į · i · y · ą	į	Puiku! „Grįžta“ rašome su į.	Paukščiai pavasarį grįžta. Raidė ta pati kaip „grįžo“.
sugrizo_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? sugr_žo į · i · y · ę	į	Teisingai! „Sugrįžo“ rašome su į.	Sugrįžo - tas pats „grįžo“ su priešdėliu.
grizimas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gr_žimas į · i · y · ų	į	Puiku! „Grįžimas“ rašome su į.	Grįžimas namo. Kaip ir „grįžti“.
listi_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? l_sti į · i · y · ą	į	Teisingai! „Lįsti“ rašome su į.	Lįsti - landžioti į siaurą vietą. Ištark: lį-sti.
pralindo_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? pral_sti į · i · y · ų	į	Puiku! „Pralįsti“ rašome su į.	Pralįsti pro tvorą. Kaip ir „lįsti“.
prilindo_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? pril_sti į · i · y · ų	į	Teisingai! „Prilįsti“ rašome su į.	Prilįsti arčiau. Raidė ta pati kaip „lįsti“.
ilindo_k1	1-2	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? įl_sti į · i · y · ą	į	Puiku! „Įlįsti“ rašome su dviem į.	Katinas mėgsta įlįsti į dėžę. Antroji nosinė žodyje - ta pati raidė.
tisti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? t_sti į · i · y · ų	į	Teisingai! „Tįsti“ rašome su į.	Tįsti - ilgėti, temptis. Ištark: tį-sti.
igriso_k1	1-2	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? įgr_sti į · i · y · ų	į	Puiku! „Įgrįsti“ rašome su dviem į.	Įgrįsti - nusibosti. Antroji nosinė tokia pat kaip pirmoji.
siusti_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? si_sti ų · u · ū · ę	ų	Puiku! „Siųsti“ rašome su ų.	Siųsti laišką. Ištark: siųs-ti.
siusk_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? si_sk ų · u · ū · į	ų	Teisingai! „Siųsk“ rašome su ų.	Siųsk žinutę. Kaip ir „siųsti“.
siustuvas_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? si_stuvas ų · u · ū · į	ų	Puiku! „Siųstuvas“ rašome su ų.	Siųstuvas siunčia signalą. Raidė ta pati kaip „siųsti“.
musu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? mūs_ ų · u · ū · ę	ų	Teisingai! „Mūsų“ gale rašome ų.	Mūsų namai. Šį žodį reikia įsiminti: gale raidė su uodegėle.
jusu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? jūs_ ų · u · ū · į	ų	Puiku! „Jūsų“ gale rašome ų.	Jūsų kiemas. Gale - ta pati raidė kaip „mūsų“.
visu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? vis_ ų · u · ū · į	ų	Teisingai! „Visų“ gale rašome ų.	Visų vaikų. Paklausk: kieno? - visų. Gale raidė su uodegėle.
vaiku_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? vaik_ ų · u · ū · į	ų	Puiku! „Vaikų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - vaikų. Tada gale raidė su uodegėle.
medziu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? medži_ ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Medžių“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - medžių. Tada gale raidė su uodegėle.
namu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? nam_ ų · u · ū · ę	ų	Puiku! „Namų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - namų. Tada gale raidė su uodegėle.
knygu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? knyg_ ų · u · ū · į	ų	Teisingai! „Knygų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - knygų. Tada gale raidė su uodegėle.
uogu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? uog_ ų · u · ū · ę	ų	Puiku! „Uogų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - uogų. Tada gale raidė su uodegėle.
grybu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gryb_ ų · u · ū · į	ų	Teisingai! „Grybų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - grybų. Tada gale raidė su uodegėle.
batu_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? bat_ ų · u · ū · ą	ų	Puiku! „Batų“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - batų. Tada gale raidė su uodegėle.
gelin_k1	1-2	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? gėli_ ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Gėlių“ gale rašome ų.	Paklausk: daug ko? - gėlių. Tada gale raidė su uodegėle.
azuolas_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Kieme auga didelis _žuolas. ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Ąžuolas“ visada rašomas su ą.	Ąžuolas - tvirčiausias mūsų miško medis. Šio žodžio rašybą reikia įsiminti.
asotis_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Ant stalo stovi _sotis su pienu. ą · a · o · į	ą	Teisingai! „Ąsotis“ rašomas su ą.	Ąsotis turi ąsą - rankeną. Abu žodžiai su ta pačia raide.
zasis_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Pievoje vaikšto balta ž_sis. ą · a · o · ę	ą	Puiku! „Žąsis“ rašome su ą.	Ištark lėtai: žą-sis. Šį žodį reikia įsiminti.
kasnis_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Suvalgiau paskutinį k_snį. ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Kąsnis“ rašomas su ą.	Kąsnis - tai, ką įkandi vienu kartu. Kanda - kąsnis.
rastas_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Prie upės guli storas r_stas. ą · a · o · į	ą	Puiku! „Rąstas“ rašomas su ą.	Rąstas - nupjautas medžio kamienas. Ištark: rą-stas.
drasus_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Mūsų šuo labai dr_sus. ą · a · o · į	ą	Teisingai! „Drąsus“ rašomas su ą.	Drąsus tas, kuris nebijo. Ištark: drą-sus.
graza_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Pardavėja atidavė gr_žą. ą · a · o · ę	ą	Puiku! „Grąža“ rašoma su ą.	Grąža - pinigai, kuriuos gauni atgal. Grąžina - grąža.
spastai_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Į sp_stus pakliuvo pelė. ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Spąstai“ rašomi su ą.	Spąstai - tai, kur pagaunamas žvėrelis. Ištark: spą-stai.
sasiuvinis_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Įsidėk į kuprinę s_siuvinį. ą · a · o · į	ą	Puiku! „Sąsiuvinis“ rašomas su ą.	Sąsiuvinis - tas pats žodis kaip ir tavo kuprinėje. Įsimenam su ą.
sarasas_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Mokytoja perskaitė vaikų s_rašą. ą · a · o · į	ą	Teisingai! „Sąrašas“ rašomas su ą.	Sąrašas - kai viskas surašyta iš eilės. Žodį įsimename.
mama_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Kieme matau savo mam_. ą · a · o · į	ą	Puiku! Sakome „matau mamą“, todėl gale rašome ą.	Pasakyk: matau ką? - matau mamą.
knyga_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Skaitau įdomią knyg_. ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Skaitau knygą“ - gale rašome ą.	Pasakyk: skaitau ką? - skaitau knygą.
duona_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Mama pjausto šviežią duon_. ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Pjausto duoną“ - gale rašome ą.	Pasakyk: pjausto ką? - pjausto duoną.
pyragas_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Močiutė kepa obuolių pyrag_. ą · a · o · ę	ą	Teisingai! „Kepa pyragą“ - gale rašome ą.	Pasakyk: kepa ką? - kepa pyragą.
katinas_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Vakare glostau savo katin_. ą · a · o · ų	ą	Puiku! „Glostau katiną“ - gale rašome ą.	Pasakyk: glostau ką? - glostau katiną.
arbata_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Tėtis geria karštą arbat_. ą · a · o · ų	ą	Teisingai! „Geria arbatą“ - gale rašome ą.	Pasakyk: geria ką? - geria arbatą.
lesiai_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Sriuboje plaukioja raudoni l_šiai. ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Lęšiai“ rašomi su ę.	Lęšis, lęšiai - abu žodžiai su ta pačia raide. Įsimename.
skesti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Popierinė valtis pradėjo sk_sti. ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Skęsti“ rašome su ę.	Skęsti - grimzti į vandenį. Ištark: skę-sti.
gesti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Vėjyje žvakė ėmė g_sti. ę · e · ė · į	ę	Puiku! „Gęsti“ rašome su ę.	Gęsti - kai ugnis baigia degti. Ištark: gę-sti.
testi_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Po pertraukos norime t_sti žaidimą. ę · e · ė · į	ę	Teisingai! „Tęsti“ rašome su ę.	Tęsti - daryti toliau. Ištark: tę-sti.
spresti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Mokausi spr_sti uždavinius. ę · e · ė · ų	ę	Puiku! „Spręsti“ rašome su ę.	Spręsti - ieškoti atsakymo. Ištark: sprę-sti.
grezti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Tėtis moka gr_žti sieną. ę · e · ė · į	ę	Teisingai! „Gręžti“ rašome su ę.	Gręžti - sukti grąžtą. Ištark: grę-žti.
kesti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Sunku k_sti dantų skausmą. ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Kęsti“ rašome su ę.	Kęsti - ištverti. Ištark: kę-sti.
kate_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Po medžiu matau juodą kat_. ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Matau katę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: matau ką? - matau katę.
saule_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Piešiu geltoną saul_. ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Piešiu saulę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: piešiu ką? - piešiu saulę.
gele_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Pievoje nuskyniau gėl_. ę · e · ė · ų	ę	Teisingai! „Nuskyniau gėlę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: nuskyniau ką? - nuskyniau gėlę.
senele_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Sekmadienį aplankiau senel_. ę · e · ė · į	ę	Puiku! „Aplankiau senelę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: aplankiau ką? - aplankiau senelę.
pele_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Katinas pagavo pilką pel_. ę · e · ė · ą	ę	Teisingai! „Pagavo pelę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: pagavo ką? - pagavo pelę.
upe_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Tiltu perėjome plačią up_. ę · e · ė · ą	ę	Puiku! „Perėjome upę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: perėjome ką? - perėjome upę.
egle_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Prieš Kalėdas papuošėme žaliąją egl_. ę · e · ė · ą	ę	Teisingai! „Papuošėme eglę“ - gale rašome ę.	Pasakyk: papuošėme ką? - papuošėme eglę.
grizo_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Vakare tėtis gr_žo namo. į · i · y · ą	į	Puiku! „Grįžo“ rašome su į.	Grįžo - parėjo atgal. Ištark: grį-žo.
grizta_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Pavasarį paukščiai gr_žta į Lietuvą. į · i · y · ų	į	Teisingai! „Grįžta“ rašome su į.	Grįžta - kaip ir „grįžo“, tik dabar.
listi_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Pelė mėgsta l_sti į siaurą skylę. į · i · y · ą	į	Puiku! „Lįsti“ rašome su į.	Lįsti - landžioti į siaurą vietą. Ištark: lį-sti.
pralisti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Katinas gali pral_sti pro tvorą. į · i · y · ę	į	Teisingai! „Pralįsti“ rašome su į.	Pralįsti - tas pats „lįsti“ su priešdėliu.
medis_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Nupiešiau aukštą med_. į · i · y · ą	į	Puiku! „Nupiešiau medį“ - gale rašome į.	Pasakyk: nupiešiau ką? - nupiešiau medį.
brolis_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Kieme matau savo brol_. į · i · y · ų	į	Teisingai! „Matau brolį“ - gale rašome į.	Pasakyk: matau ką? - matau brolį.
arklys_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Ganykloje pamačiau rudą arkl_. į · i · y · ę	į	Puiku! „Pamačiau arklį“ - gale rašome į.	Pasakyk: pamačiau ką? - pamačiau arklį.
paukstis_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Rytą girdžiu mažą paukšt_. į · i · y · ų	į	Teisingai! „Girdžiu paukštį“ - gale rašome į.	Pasakyk: girdžiu ką? - girdžiu paukštį.
suo_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Kas vakarą vedžioju šun_. į · i · y · ą	į	Puiku! „Vedžioju šunį“ - gale rašome į.	Pasakyk: vedžioju ką? - vedžioju šunį.
kiskis_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Miške sutikome baltą kišk_. į · i · y · ę	į	Teisingai! „Sutikome kiškį“ - gale rašome į.	Pasakyk: sutikome ką? - sutikome kiškį.
dviratis_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Garaže taisau savo dvirat_. į · i · y · ą	į	Puiku! „Taisau dviratį“ - gale rašome į.	Pasakyk: taisau ką? - taisau dviratį.
suris_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Mama pjausto geltoną sūr_. į · i · y · ų	į	Teisingai! „Pjausto sūrį“ - gale rašome į.	Pasakyk: pjausto ką? - pjausto sūrį.
kamuolys_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Aikštėje spiriu kamuol_. į · i · y · ų	į	Puiku! „Spiriu kamuolį“ - gale rašome į.	Pasakyk: spiriu ką? - spiriu kamuolį.
vanduo_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Po bėgimo geriu šaltą vanden_. į · i · y · ą	į	Teisingai! „Geriu vandenį“ - gale rašome į.	Pasakyk: geriu ką? - geriu vandenį.
siusti_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Noriu si_sti laišką seneliams. ų · u · ū · ę	ų	Puiku! „Siųsti“ rašome su ų.	Siųsti - kaip ir „siųsk“. Ištark: siųs-ti.
musu_k2	2-3	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Tai mūs_ kiemas. ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Mūsų“ gale rašome ų.	Mūsų - šį žodį reikia įsiminti: viduryje ū, gale ų.
vaikai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Kieme žaidžia būrys vaik_. ų · u · ū · į	ų	Puiku! „Būrys vaikų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: būrys ko? - būrys vaikų.
medziai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Parke auga daug medži_. ų · u · ū · į	ų	Teisingai! „Daug medžių“ - gale rašome ų.	Pasakyk: daug ko? - daug medžių.
geles_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Pievoje pilna geltonų gėli_. ų · u · ū · į	ų	Puiku! „Pilna gėlių“ - gale rašome ų.	Pasakyk: pilna ko? - pilna gėlių.
grybai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Miške radome daug gryb_. ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Daug grybų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: daug ko? - daug grybų.
uogos_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Prisirinkome pilną kibirą uog_. ų · u · ū · ę	ų	Puiku! „Kibiras uogų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: kibiras ko? - kibiras uogų.
obuoliai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Sode prikrito raudonų obuoli_. ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Prikrito obuolių“ - gale rašome ų.	Pasakyk: prikrito ko? - prikrito obuolių.
pauksciai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Danguje skrenda pulkas paukšči_. ų · u · ū · ą	ų	Puiku! „Pulkas paukščių“ - gale rašome ų.	Pasakyk: pulkas ko? - pulkas paukščių.
knygos_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Lentynoje stovi eilė knyg_. ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Eilė knygų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: eilė ko? - eilė knygų.
draugai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Per gimtadienį turėjau daug draug_. ų · u · ū · ą	ų	Puiku! „Daug draugų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: daug ko? - daug draugų.
batai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Prieškambaryje stovi pora bat_. ų · u · ū · ę	ų	Teisingai! „Pora batų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: pora ko? - pora batų.
langai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Naujame name daug didelių lang_. ų · u · ū · ą	ų	Puiku! „Daug langų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: daug ko? - daug langų.
saldainiai_k2	2-3	Vidutiniška	Užbaik žodį. Dubenyje liko saujelė saldaini_. ų · u · ū · ą	ų	Teisingai! „Saujelė saldainių“ - gale rašome ų.	Paklausk: saujelė ko? - saldainių.
zaislai_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Dėžėje sudėta daug žaisl_. ų · u · ū · ą	ų	Puiku! „Daug žaislų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: daug ko? - daug žaislų.
dienos_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Iki vasaros liko nedaug dien_. ų · u · ū · ę	ų	Teisingai! „Nedaug dienų“ - gale rašome ų.	Pasakyk: nedaug ko? - nedaug dienų.
knyga_k3	3-4	Lengva	Ką padėjau? Ant stalo padėjau knyg_. ą · a · o · ų	ą	Žodis „knygą“ atsako į klausimą „ką?“, todėl galūnėje rašome ą.	Paklausk: ką padėjau? - knygą.
laiskas_k3	3-4	Lengva	Ką parašiau? Močiutei parašiau ilgą laišk_. ą · a · o · ę	ą	„Laišką“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką parašiau? - laišką.
piestukas_k3	3-4	Lengva	Ką pamiršau? Pamiršau namie pieštuk_. ą · a · o · ę	ą	„Pieštuką“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką pamiršau? - pieštuką.
sodas_k3	3-4	Lengva	Ką matau? Pro langą matau senelių sod_. ą · a · o · ę	ą	„Sodą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką matau? - sodą.
langas_k3	3-4	Lengva	Ką uždariau? Prieš miegą uždariau lang_. ą · a · o · į	ą	„Langą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką uždariau? - langą.
stalas_k3	3-4	Lengva	Ką nuvaliau? Po pamokų nuvaliau stal_. ą · a · o · į	ą	„Stalą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką nuvaliau? - stalą.
daina_k3	3-4	Lengva	Ką dainavome? Per šventę dainavome seną dain_. ą · a · o · ę	ą	„Dainą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką dainavome? - dainą.
sniegas_k3	3-4	Lengva	Ką nukasėme? Rytą nukasėme snieg_ nuo tako. ą · a · o · ę	ą	„Sniegą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką nukasėme? - sniegą.
miskas_k3	3-4	Lengva	Ką aplankėme? Per atostogas aplankėme mišk_. ą · a · o · į	ą	„Mišką“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką aplankėme? - mišką.
draugas_k3	3-4	Lengva	Ką sutikau? Po pamokų sutikau draug_. ą · a · o · ę	ą	„Draugą“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ą.	Paklausk: ką sutikau? - draugą.
kasti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Šuo gali k_sti, jei jį erzinsi. ą · a · o · ę	ą	„Kąsti“ - kando. Kur giminiškame žodyje girdime n, rašome nosinę ą.	Pasakyk kitą formą: kando. Ten girdi n.
azuolas_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Parke stovi šimtametis _žuolas. ą · a · o · į	ą	„Ąžuolas“ - įsimintinos rašybos žodis. Šaknyje visada ą.	Šio žodžio pasitikrinti negalima - jo rašybą reikia įsiminti.
asotis_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Į _sotį įpyliau pieno. ą · a · o · ų	ą	„Ąsotis“ - įsimintinos rašybos žodis. Šaknyje ą.	Ąsotis turi ąsą. Abu žodžiai įsimenami su ą.
zasis_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Prie tvenkinio šnypščia pikta ž_sis. ą · a · o · ę	ą	„Žąsis“ - įsimintinos rašybos žodis. Šaknyje ą.	„Žąsis“ pasitikrinti negalima - įsimename.
drasa_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Gelbėtojui reikia didelės dr_sos. ą · a · o · ę	ą	„Drąsa“ - įsimintinos rašybos šaknis su ą.	Drąsa, drąsus, drąsiai - visa šeima su ta pačia raide.
saskaita_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Kavinėje tėtis apmokėjo s_skaitą. ą · a · o · ę	ą	„Sąskaita“ - įsimintinos rašybos žodis su ą.	Sąskaita, sąrašas, sąsiuvinis - visi su ą.
rastas_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Per upelį permetėme r_stą. ą · a · o · ę	ą	„Rąstas“ - įsimintinos rašybos žodis su ą.	„Rąstas“ pasitikrinti negalima - įsimename su ą.
grazinti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Knygą reikia gr_žinti į biblioteką. ą · a · o · į	ą	„Grąžinti“ ir „grąža“ - ta pati šaknis, rašome ą.	Grąžinti - grąža. Abu su ta pačia raide.
varle_k3	3-4	Lengva	Ką pamačiau? Prie kūdros pamačiau žalią varl_. ę · e · ė · ų	ę	„Varlę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką pamačiau? - varlę.
kregzde_k3	3-4	Lengva	Ką stebėjome? Palėpėje stebėjome margą kregžd_. ę · e · ė · ą	ę	„Kregždę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką stebėjome? - kregždę.
lekste_k3	3-4	Lengva	Ką nuploviau? Po pietų nuploviau purviną lėkšt_. ę · e · ė · ų	ę	„Lėkštę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką nuploviau? - lėkštę.
zvake_k3	3-4	Lengva	Ką uždegėme? Ant torto uždegėme storą žvak_. ę · e · ė · į	ę	„Žvakę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką uždegėme? - žvakę.
kede_k3	3-4	Lengva	Ką pristūmiau? Prie stalo pristūmiau medinę kėd_. ę · e · ė · ą	ę	„Kėdę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką pristūmiau? - kėdę.
mergaite_k3	3-4	Lengva	Ką sutikau? Kieme sutikau linksmą kaimynų mergait_. ę · e · ė · ą	ę	„Mergaitę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką sutikau? - mergaitę.
bite_k3	3-4	Lengva	Ką nufotografavau? Ant gėlės nufotografavau darbščią bit_. ę · e · ė · ų	ę	„Bitę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką nufotografavau? - bitę.
svente_k3	3-4	Lengva	Ką surengėme? Mokykloje surengėme linksmą rudens švent_. ę · e · ė · ą	ę	„Šventę“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje ę.	Paklausk: ką surengėme? - šventę.
spresti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Uždavinį reikia spr_sti atidžiai. ę · e · ė · į	ę	„Spręsti“ - sprendė. Kur giminiškame žodyje girdime n, rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: sprendė. Ten girdi n.
skesti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Perkrautas laivas gali sk_sti. ę · e · ė · ą	ę	„Skęsti“ - skendo. Girdime n, todėl rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: skendo. Ten girdi n.
kesti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Nebegaliu k_sti tokio triukšmo. ę · e · ė · ą	ę	„Kęsti“ - kenčia. Girdime n, todėl rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: kenčia. Ten girdi n.
testi_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Pasakojimą t_siu rytoj. ę · e · ė · ą	ę	„Tęsti“ ir „tęsinys“ - ta pati šaknis su ę.	Tęsti, tęsinys, tęsiu - visa šeima su ę.
lesis_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Fotoaparate sudužo l_šis. ę · e · ė · ų	ę	„Lęšis“ - įsimintinos rašybos žodis su ę.	„Lęšis“ pasitikrinti negalima - įsimename.
gesti_k3	3-4	Sunku	Kokia giminiška forma? Laužas pamažu ėmė g_sti. ę · e · ė · į	ę	„Gęsti“ (apie ugnį) rašome su ę. „Gesti“ be nosinės reiškia sugesti.	Gęsti - geso, užgesino. Kalbame apie ugnį, ne apie sugedusį daiktą.
debesis_k3	3-4	Lengva	Ką matau? Danguje matau tamsų debes_. į · i · y · ą	į	„Debesį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką matau? - debesį.
akmuo_k3	3-4	Lengva	Ką radau? Pakrantėje radau lygų akmen_. į · i · y · ę	į	„Akmenį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką radau? - akmenį.
dantis_k3	3-4	Lengva	Ką išsitraukiau? Vakar išsitraukiau pieninį dant_. į · i · y · ę	į	„Dantį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką išsitraukiau? - dantį.
zveris_k3	3-4	Lengva	Ką stebėjome? Zoologijos sode stebėjome didelį žvėr_. į · i · y · ų	į	„Žvėrį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką stebėjome? - žvėrį.
menuo_k3	3-4	Lengva	Ką praleidome? Prie jūros praleidome visą mėnes_. į · i · y · ų	į	„Mėnesį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką praleidome? - mėnesį.
krepsys_k3	3-4	Lengva	Ką nešuosi? Į mokyklą nešuosi sunkų krepš_. į · i · y · ę	į	„Krepšį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką nešuosi? - krepšį.
pilis_k3	3-4	Lengva	Ką aplankėme? Ekskursijoje aplankėme Trakų pil_. į · i · y · ę	į	„Pilį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką aplankėme? - pilį.
kelis_k3	3-4	Lengva	Ką nusibrozdinau? Krisdamas nusibrozdinau kel_. į · i · y · ę	į	„Kelį“ atsako į klausimą „ką?“ - galūnėje į.	Paklausk: ką nusibrozdinau? - kelį.
listi_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Į tokią siaurą angą l_sti pavojinga. į · i · y · ų	į	„Lįsti“ - lindo. Girdime n, todėl rašome nosinę į.	Pasakyk kitą formą: lindo. Ten girdi n.
grizti_k3	3-4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Iš stovyklos gr_šime sekmadienį. į · i · y · ę	į	„Grįžti“ - įsimintinos rašybos šaknis su į.	Grįžti, grįžo, sugrįžimas - visa šeima su į.
tisti_k3	3-4	Sunku	Kokia giminiška forma? Guma pradėjo t_sti. į · i · y · ę	į	„Tįsti“ - tinsta. Girdime n, todėl rašome nosinę į.	Pasakyk kitą formą: tįso, tinsta. Ten girdi n.
ilipo_k3	3-4	Vidutiniška	Kas čia per žodžio dalis? Berniukas _lipo į medį. į · i · y · ų	į	Priešdėlis „į-“ visada rašomas su į: įlipo, įbėgo, įkrito.	„Į-“ yra priešdėlis. Priešdėlis „į-“ visada rašomas su nosine.
ikrito_k3	3-4	Vidutiniška	Kas čia per žodžio dalis? Raktas _krito į sniegą. į · i · y · ą	į	Priešdėlis „į-“ rašomas su į, kaip ir „įlipo“, „įbėgo“.	„Į-“ yra priešdėlis - jis visada su nosine.
ibego_k3	3-4	Vidutiniška	Kas čia per žodžio dalis? Šuo _bėgo į kiemą. į · i · y · ų	į	Priešdėlis „į-“ rašomas su į.	„Į-“ yra priešdėlis - jis visada su nosine.
masinos_k3	3-4	Lengva	Ko daug? Gatvėje stovi eilė mašin_. ų · u · ū · ą	ų	„Mašinų“ atsako į klausimą „ko?“ - daugiskaitos kilmininko galūnėje rašome ų.	Paklausk: eilė ko? - mašinų.
kalnai_k3	3-4	Lengva	Ko daug? Nuotraukoje matyti virtinė kaln_. ų · u · ū · ą	ų	„Kalnų“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: virtinė ko? - kalnų.
ezerai_k3	3-4	Lengva	Ko daug? Lietuvoje yra daugybė ežer_. ų · u · ū · ą	ų	„Ežerų“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: daugybė ko? - ežerų.
miestai_k3	3-4	Lengva	Ko daug? Žemėlapyje pažymėta dešimt miest_. ų · u · ū · ą	ų	„Miestų“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: dešimt ko? - miestų.
upes_k3	3-4	Vidutiniška	Ko keletas? Per kelionę perplaukėme keletą upi_. ų · u · ū · į	ų	„Upių“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: keletas ko? - upių.
arkliai_k3	3-4	Lengva	Ko pulkas? Ganykloje ganosi pulkas arkli_. ų · u · ū · į	ų	„Arklių“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: pulkas ko? - arklių.
katinai_k3	3-4	Sunku	Ko dešimt? Kaimynė laiko dešimt katin_. ų · u · ū · ę	ų	Po skaitvardžio „dešimt“ sakome „katinų“ - daugiskaitos kilmininko galūnėje ų.	Paklausk: dešimt ko? - katinų. Po didesnių skaičių eina kilmininkas.
mokiniai_k3	3-4	Lengva	Ko dvidešimt? Klasėje yra dvidešimt mokini_. ų · u · ū · ę	ų	„Mokinių“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: dvidešimt ko? - mokinių.
spalvos_k3	3-4	Lengva	Ko daug? Dėžutėje yra daug spalv_. ų · u · ū · ą	ų	„Spalvų“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: daug ko? - spalvų.
zvaigzdes_k3	3-4	Vidutiniška	Ko daugybė? Naktį danguje daugybė žvaigždži_. ų · u · ū · ę	ų	„Žvaigždžių“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: daugybė ko? - žvaigždžių.
debesys_k3	3-4	Vidutiniška	Ko nematyti? Šiandien danguje nematyti debes_. ų · u · ū · į	ų	Po „nematyti“ eina kilmininkas: „debesų“, galūnėje ų.	Paklausk: nematyti ko? - debesų.
piestukai_k3	3-4	Lengva	Ko dvylika? Penale yra dvylika pieštuk_. ų · u · ū · ą	ų	„Pieštukų“ - daugiskaitos kilmininkas, galūnėje ų.	Paklausk: dvylika ko? - pieštukų.
siusti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Nuotrauką si_sime elektroniniu paštu. ų · u · ū · į	ų	„Siųsti“ - siunčia. Girdime n, todėl rašome nosinę ų.	Pasakyk kitą formą: siunčia. Ten girdi n.
atsiusti_k3	3-4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Mokytoja prašė atsi_sti nuotrauką. ų · u · ū · ę	ų	„Atsiųsti“ - atsiunčia. Girdime n, rašome nosinę ų.	Atsiųsti - atsiunčia. Ten girdi n.
musu_k3	3-4	Sunku	Kurioje vietoje ilgoji, kurioje nosinė? Tai yra mūs_ mokyklos kiemas. ų · u · ū · į	ų	„Mūsų“: viduryje ū, gale ų. Tą patį įsiminkime ir žodyje „jūsų“.	Žodyje „mūsų“ viduryje ilgoji ū, o gale - nosinė ų.
suriai_k3	3-4	Sunku	Ko daug? Parduotuvėje yra daug įvairių sūri_. ų · u · ū · į	ų	„Sūrių“: viduryje ilgoji ū, o gale daugiskaitos kilmininko nosinė ų.	Paklausk: daug ko? - sūrių. Žodžio gale nosinė, nors viduryje ilgoji ū.
krumai_k3	3-4	Sunku	Ko daug? Prie namo auga daug krūm_. ų · u · ū · ą	ų	„Krūmų“: viduryje ilgoji ū, gale nosinė ų.	Paklausk: daug ko? - krūmų. Gale rašome nosinę.
gandras_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Pievoje stovi baltas gandr_s. a · ą · o · ų	a	Dėmesio! „Gandras“ rašomas su paprastąja a - čia nosinės nereikia.	Ne kiekviena a yra nosinė. „Gandras“ rašomas paprastąja a.
ratas_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Dviračio r_tas subliuško. a · ą · o · į	a	Dėmesio! „Ratas“ rašomas su paprastąja a.	„Ratas“ - paprastas žodis be nosinės.
meska_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Miške gyvena ruda m_ška. e · ę · ė · ų	e	Dėmesio! „Meška“ rašoma su paprastąja e - nosinės nereikia.	„Meška“ rašoma su paprastąja e.
tiltas_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Per upę eina medinis t_ltas. i · į · y · ę	i	Dėmesio! „Tiltas“ rašomas su trumpąja i.	„Tiltas“ rašomas su trumpąja i.
ledas_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Ant ežero jau storas l_das. e · ę · ė · į	e	Dėmesio! „Ledas“ rašomas su paprastąja e.	„Ledas“ rašomas su paprastąja e.
suris_k3	3-4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Ant stalo guli didelis s_ris. ū · ų · u · ę	ū	„Sūris“ šaknyje turi ilgąją ū. Nosinė ų būtų tik galūnėje: daug sūrių.	Vienas sūris - čia ne galūnė, o šaknis. Rašome ilgąją ū.
jura_k3	3-4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Vasarą maudomės j_roje. ū · ų · u · ą	ū	„Jūroje“ šaknyje ilgoji ū. Nosinė ų būtų galūnėje: daug jūrų.	Jūra, jūros, jūroje - šaknyje visada ilgoji ū.
ezeras_k4	4	Vidutiniška	Ką apžiūrėjome? Nuo kalvos apžiūrėjome visą ežer_. ą · a · o · ų	ą	„Ežerą“ yra galininkas (ką?), todėl galūnėje rašome ą.	Paklausk: ką apžiūrėjome? - ežerą.
kalnas_k4	4	Vidutiniška	Ką įveikėme? Per dieną įveikėme statų kaln_. ą · a · o · į	ą	„Kalną“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ą.	Paklausk: ką įveikėme? - kalną.
paveikslas_k4	4	Vidutiniška	Ką stebėjau? Muziejuje ilgai stebėjau seną paveiksl_. ą · a · o · ę	ą	„Paveikslą“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ą.	Paklausk: ką stebėjau? - paveikslą.
sprendimas_k4	4	Vidutiniška	Ką priėmė? Klasė priėmė bendrą sprendim_. ą · a · o · į	ą	„Sprendimą“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ą.	Paklausk: ką priėmė? - sprendimą.
atsakymas_k4	4	Vidutiniška	Ką pagyrė? Mokytoja pagyrė teisingą atsakym_. ą · a · o · ę	ą	„Atsakymą“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ą.	Paklausk: ką pagyrė? - atsakymą.
pasakojimas_k4	4	Vidutiniška	Ką skaitėme? Per lietuvių pamoką skaitėme pasakojim_. ą · a · o · ę	ą	„Pasakojimą“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ą.	Paklausk: ką skaitėme? - pasakojimą.
spastai_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Medžiotojas sp_stus stato miške. ą · a · o · ę	ą	„Spąstai“ - spendžia. Girdime n giminiškame žodyje, todėl šaknyje rašome nosinę ą.	Pasakyk kitą formą: spendžia spąstus. Ten girdi n.
kasnis_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Vaikas nurijo paskutinį k_snį. ą · a · o · į	ą	„Kąsnis“ - kanda. Šaknyje rašome nosinę ą.	Pasakyk kitą formą: kanda. Ten girdi n.
salyga_k4	4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Uždavinio s_lyga buvo ilga. ą · a · o · ų	ą	„Sąlyga“ - įsimintinos rašybos žodis, šaknyje ą.	„Sąlyga“ pasitikrinti negalima - įsimename, kaip ir „sąrašas“, „sąskaita“.
graztas_k4	4	Sunku	Kokia giminiška forma? Meistras pasiėmė elektrinį gr_žtą. ą · a · o · ų	ą	„Grąžtas“ ir „gręžti“ - ta pati šaknis. Rašome nosinę ą.	Grąžtas - gręžia. Šaknis ta pati kaip „gręžti“.
drasus_k4	4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Tik labai dr_sus žmogus taip pasielgtų. ą · a · o · į	ą	„Drąsus“ - įsimintinos rašybos šaknis su ą.	Drąsus, drąsa, drąsiai - visa šeima įsimenama su ą.
azuola_k4	4	Sunku	Ką pasodinome? Kieme pasodinome jauną ąžuol_. ą · a · o · ę	ą	„Ąžuolą“: šaknyje ą įsimenama, o galūnės ą - dėl klausimo „ką?“. Dvi nosinės, dvi skirtingos priežastys.	Šiame žodyje dvi nosinės. Klausk apie GALŪNĘ: pasodinome ką? - ąžuolą.
sasiuvini_k4	4	Sunku	Kuri žodžio dalis? Pamiršau namie s_siuvinį. ą · a · o · ų	ą	„Sąsiuvinį“: šaknies ą įsimenama, o galūnės į rašoma dėl klausimo „ką?“.	Šiame žodyje dvi nosinės. Spraga yra ŠAKNYJE, o ne galūnėje.
zasi_k4	4	Sunku	Kuri žodžio dalis? Ūkininkas parnešė ž_sį. ą · a · o · į	ą	„Žąsį“: šaknies ą įsimenama, galūnės į rašoma dėl klausimo „ką?“.	Žodyje dvi nosinės. Spraga yra ŠAKNYJE: žą-sį.
gerve_k4	4	Vidutiniška	Ką nufotografavome? Pelkėje nufotografavome pilkąją gerv_. ę · e · ė · ų	ę	„Gervę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: ką nufotografavome? - gervę.
taisykle_k4	4	Vidutiniška	Ką išmokome? Per pamoką išmokome naują taisykl_. ę · e · ė · ą	ę	„Taisyklę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: ką išmokome? - taisyklę.
lentele_k4	4	Vidutiniška	Ką nubraižiau? Sąsiuvinyje nubraižiau didelę lentel_. ę · e · ė · ų	ę	„Lentelę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: ką nubraižiau? - lentelę.
kelione_k4	4	Vidutiniška	Ką planuoja? Visa klasė planuoja ilgą kelion_ prie jūros. ę · e · ė · ą	ę	„Kelionę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: planuoja ką? - kelionę.
svajone_k4	4	Vidutiniška	Ką išpildė? Jis išpildė seną svajon_. ę · e · ė · ų	ę	„Svajonę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: ką išpildė? - svajonę.
gimtine_k4	4	Vidutiniška	Ką aplankė? Po daugelio metų aplankė gimtin_. ę · e · ė · į	ę	„Gimtinę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: aplankė ką? - gimtinę.
pergale_k4	4	Vidutiniška	Ką šventė? Komanda šventė pirmąją pergal_. ę · e · ė · ų	ę	„Pergalę“ yra galininkas (ką?) - galūnėje ę.	Paklausk: šventė ką? - pergalę.
spresti_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Sunkų ginčą teko spr_sti mokytojai. ę · e · ė · į	ę	„Spręsti“ - sprendė, sprendimas. Šaknyje rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: sprendė, sprendimas. Ten girdi n.
skesti_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Valtis ėmė sk_sti prie pat kranto. ę · e · ė · į	ę	„Skęsti“ - skendo. Šaknyje rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: skendo. Ten girdi n.
kesti_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Ligonis turėjo k_sti stiprų skausmą. ę · e · ė · ų	ę	„Kęsti“ - kenčia. Šaknyje rašome nosinę ę.	Pasakyk kitą formą: kenčia, kantrus. Ten girdi n.
testi_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Darbą t_sime po atostogų. ę · e · ė · ų	ę	„Tęsti“ ir „tęsinys“ - ta pati šaknis su nosine ę.	Tęsti, tęsinys, tęstinis - visa šeima su ę.
lesis_k4	4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Akyje yra skaidrus l_šis. ę · e · ė · ų	ę	„Lęšis“ - įsimintinos rašybos žodis su ę.	„Lęšis“ pasitikrinti negalima - įsimename su ę.
gesti_k4	4	Sunku	Ar tai ugnis, ar sugedęs daiktas? Vakare žiburiai ėmė g_sti. ę · e · ė · ų	ę	„Gęsti“ (apie šviesą) rašome su ę. „Gesti“ be nosinės reiškia sugesti - tai kitas žodis.	Kalbame apie užgesusią šviesą, o ne apie sugedusį daiktą.
uzdavinys_k4	4	Vidutiniška	Ką išsprendžiau? Sunkiausią uždavin_ išsprendžiau paskutinį. į · i · y · ę	į	„Uždavinį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: ką išsprendžiau? - uždavinį.
straipsnis_k4	4	Vidutiniška	Ką perskaičiau? Laikraštyje perskaičiau ilgą straipsn_. į · i · y · ę	į	„Straipsnį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: ką perskaičiau? - straipsnį.
ateitis_k4	4	Vidutiniška	Ką planuoja? Visi planuoja savo ateit_. į · i · y · ą	į	„Ateitį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: planuoja ką? - ateitį.
zemelapis_k4	4	Vidutiniška	Ką pakabinome? Ant sienos pakabinome Lietuvos žemėlap_. į · i · y · ą	į	„Žemėlapį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: ką pakabinome? - žemėlapį.
rytmetis_k4	4	Sunku	Ką visą? Visą rytmet_ lijo smulkus lietus. į · i · y · ę	į	„Rytmetį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: ką? - visą rytmetį.
vanduo_k4	4	Vidutiniška	Ką užvirink? Prieš virimą užvirink vanden_. į · i · y · ę	į	„Vandenį“ yra galininkas (ką?) - galūnėje į.	Paklausk: užvirink ką? - vandenį.
ispudis_k4	4	Vidutiniška	Kas čia per žodžio dalis? Spektaklis paliko didelį _spūdį. į · i · y · ą	į	Priešdėlis „į-“ visada su į: įspūdis, įlipo, įbėgo.	„Į-“ yra priešdėlis. Jis visada rašomas su nosine.
isidemeti_k4	4	Vidutiniška	Kas čia per žodžio dalis? Šią taisyklę verta _sidėmėti. į · i · y · ų	į	Priešdėlis „į-“ rašomas su į.	„Į-“ yra priešdėlis - visada su nosine.
sugrizimas_k4	4	Vidutiniška	Ar šį žodį galima pasitikrinti? Ilgai laukėme jų sugr_žimo. į · i · y · ų	į	„Sugrįžimas“ - ta pati šaknis kaip „grįžti“, rašome į.	Grįžti, grįžo, sugrįžimas - visa šeima su į.
ilindo_k4	4	Sunku	Kuri raidė pasislėpė? Katinas įl_ndo po lova. i · į · y · ę	i	Dėmesio! „Lįsti“ rašome su į, bet „lindo“ - su trumpąja i. Būtent todėl ši forma ir tinka tikrinti.	Dėmesio: „lindo“ yra ta pati forma, pagal kurią tikriname „lįsti“. Joje nosinės NĖRA.
tinsta_k4	4	Sunku	Kokia giminiška forma? Ištempta guma t_sta. į · i · y · ą	į	„Tįsta“ - tinsta. Girdime n, todėl rašome nosinę į.	Pasakyk kitą formą: tinsta. Ten girdi n.
ispudi_k4	4	Sunku	Ką paliko? Naujas mokinys paliko gerą įspūd_. į · i · y · ę	į	„Įspūdį“: priešdėlio į- rašoma visada, o galūnės į - dėl klausimo „ką?“.	Žodyje dvi nosinės. Spraga yra GALŪNĖJE: paliko ką? - įspūdį.
ilisti_k4	4	Sunku	Kas čia per žodžio dalis? Į tokį plyšį sunku _lįsti. į · i · y · ų	į	„Įlįsti“: priešdėlis į- visada su nosine, o šaknies į tikriname forma „lindo“.	Žodyje dvi nosinės. Spraga yra PRIEŠDĖLYJE „į-“.
metai_k4	4	Vidutiniška	Ko šimtas? Mokykla veikia jau šimtą met_. ų · u · ū · ą	ų	„Metų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: šimtą ko? - metų.
zmones_k4	4	Vidutiniška	Ko šimtai? Aikštėje susirinko šimtai žmoni_. ų · u · ū · ą	ų	„Žmonių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: šimtai ko? - žmonių.
valandos_k4	4	Vidutiniška	Ko keletas? Kelionė truko keletą valand_. ų · u · ū · ą	ų	„Valandų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: keletą ko? - valandų.
salys_k4	4	Vidutiniška	Ko dešimt? Konkurse dalyvavo atstovai iš dešimties šali_. ų · u · ū · į	ų	„Šalių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: iš dešimties ko? - šalių.
taisykles_k4	4	Vidutiniška	Ko nemažai? Žaidimas turi nemažai taisykli_. ų · u · ū · į	ų	„Taisyklių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: nemažai ko? - taisyklių.
uzdaviniai_k4	4	Vidutiniška	Ko dešimt? Kontroliniame buvo dešimt uždavini_. ų · u · ū · ę	ų	„Uždavinių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: dešimt ko? - uždavinių.
laukai_k4	4	Vidutiniška	Ko plotai? Už kaimo driekiasi plotai lauk_. ų · u · ū · ą	ų	„Laukų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: plotai ko? - laukų.
avys_k4	4	Vidutiniška	Ko banda? Ganykloje ganosi banda avi_. ų · u · ū · ę	ų	„Avių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: banda ko? - avių.
gyvunai_k4	4	Sunku	Ko daug? Zoologijos sode gyvena daug gyvūn_. ų · u · ū · ę	ų	„Gyvūnų“: šaknyje ilgoji ū, o galūnėje daugiskaitos kilmininko ų.	Paklausk: daug ko? - gyvūnų. Viduryje ilgoji ū, o gale nosinė.
augalai_k4	4	Vidutiniška	Ko tūkstančiai? Botanikos sode yra tūkstančiai augal_. ų · u · ū · ę	ų	„Augalų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: tūkstančiai ko? - augalų.
dainos_k4	4	Vidutiniška	Ko šimtai? Dainų šventėje skambėjo šimtai dain_. ų · u · ū · į	ų	„Dainų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: šimtai ko? - dainų.
pasakos_k4	4	Vidutiniška	Ko daugybė? Knygoje surinkta daugybė lietuvių pasak_. ų · u · ū · ę	ų	„Pasakų“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: daugybė ko? - pasakų.
pauksciai_k4	4	Vidutiniška	Ko tūkstančiai? Rudenį išskrenda tūkstančiai paukšči_. ų · u · ū · ę	ų	„Paukščių“ - daugiskaitos kilmininkas (ko?), galūnėje ų.	Paklausk: tūkstančiai ko? - paukščių.
nusiusti_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Laišką reikia nusi_sti šiandien. ų · u · ū · ą	ų	„Nusiųsti“ - nusiunčia. Šaknyje rašome nosinę ų.	Pasakyk kitą formą: nusiunčia. Ten girdi n.
siustuvas_k4	4	Vidutiniška	Kokia giminiška forma? Radijo si_stuvas stovi ant stogo. ų · u · ū · ą	ų	„Siųstuvas“ - siunčia. Šaknyje rašome nosinę ų.	Siųstuvas - siunčia. Ten girdi n.
juros_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Geografijos pamokoje mokėmės apie daugelį jūr_. ų · u · ū · ą	ų	„Jūrų“: šaknyje ū, galūnėje ų. Toje pačioje vietoje abi raidės nebūna.	Šaknyje ilgoji ū, o galūnė atsako į klausimą „ko?“ - ten nosinė.
ukiai_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Rajone yra daug nedidelių ūki_. ų · u · ū · į	ų	„Ūkių“: pradžioje ū, galūnėje ų.	Žodžio pradžioje ilgoji ū, o gale - daugiskaitos kilmininko nosinė.
rumai_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Vilniuje daug senų rūm_. ų · u · ū · ę	ų	„Rūmų“: šaknyje ū, galūnėje ų.	Šaknyje ilgoji ū, gale - nosinė.
buriai_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Į stovyklą atvyko keletas būri_. ų · u · ū · ą	ų	„Būrių“: šaknyje ū, galūnėje ų.	Šaknyje ilgoji ū, gale - nosinė.
jusu_k4	4	Sunku	Kurioje vietoje ilgoji, kurioje nosinė? Ar tai jūs_ klasės nuotrauka? ų · u · ū · ę	ų	„Jūsų“: viduryje ū, gale ų.	Viduryje ilgoji ū, gale nosinė ų - kaip ir „mūsų“.
musu_k4	4	Sunku	Kurioje vietoje ilgoji, kurioje nosinė? Prie mūs_ namo auga liepa. ų · u · ū · ą	ų	„Mūsų“: viduryje ū, gale ų.	Viduryje ilgoji ū, gale nosinė ų.
klevas_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Prie mokyklos auga didelis kl_vas. e · ę · ė · ą	e	Dėmesio! „Klevas“ rašomas su paprastąja e.	„Klevas“ rašomas su paprastąja e - jokios giminiškos formos su n nėra.
vaza_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Ant palangės stovi stiklinė v_za. a · ą · o · į	a	Dėmesio! „Vaza“ rašoma su paprastąja a.	„Vaza“ rašoma su paprastąja a.
pesciomis_k4	4	Sunku	ė ar ę? Į mokyklą einu p_sčiomis. ė · ę · e · ą	ė	Dėmesio! „Pėsčiomis“ rašome su ė, ne su nosine ę: ta pati šaknis kaip pėda, pėsčias.	Šaknis ta pati kaip pėda, pėsčias - visur rašome ė.
ryta_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Kelionę pradėjome anksti r_tą. y · į · i · ą	y	Dėmesio! „Rytą“ šaknyje rašome y, o nosinė ą stovi galūnėje.	Šaknyje girdime ilgą garsą, bet rašome y: rytas, rytmetis. Nosinė į čia būtų galūnėje.
vazonas_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Gėlę persodinau į naują v_zoną. a · ą · o · ų	a	Dėmesio! „Vazonas“ rašomas su paprastąja a.	„Vazonas“ rašomas su paprastąja a.
ukis_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Senelis augina didelį _kį. ū · ų · u · į	ū	„Ūkį“ šaknyje turi ilgąją ū. Nosinė ų būtų galūnėje: daug ūkių.	Čia spraga yra ŠAKNYJE, o ne galūnėje. Šaknyje rašome ilgąją ū.
dumai_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Iš kamino kyla juodi d_mai. ū · ų · u · į	ū	„Dūmai“ šaknyje turi ilgąją ū. Nosinė būtų tik „daug dūmų“.	Vardininke galūnė yra -ai, o spraga - šaknyje. Ten ilgoji ū.
usai_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Katinas turi ilgus _sus. ū · ų · u · ą	ū	„Ūsus“ šaknyje turi ilgąją ū. Nosinė būtų „daug ūsų“.	Spraga yra šaknies pradžioje, o ne galūnėje.
muras_k4	4	Sunku	Ilgoji ar nosinė? Pilies bokšte išliko storas m_ras. ū · ų · u · į	ū	„Mūras“ šaknyje turi ilgąją ū. Nosinė būtų „daug mūrų“.	Spraga yra šaknyje - ten ilgoji ū.
ranka_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Mama laiko mane už r_nkos. a · ą · o · ų	a	„Rankos“ rašome su paprastąja a. Ne kiekvienas žodis turi nosinę.	Ištark lėtai: ran-kos. Garsas trumpas, uodegėlės nereikia.
sesuo_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Mano s_suo eina į darželį. e · ę · ė · į	e	„Sesuo“ rašome su paprastąja e.	Ištark: se-suo. Garsas trumpas, todėl paprastoji e.
lova_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Katinas miega ant l_vos. o · ą · a · į	o	„Lovos“ rašome su o. Uodegėlės raidė o neturi niekada.	Raidė o niekada neturi uodegėlės.
diena_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Šiandien labai graži d_ena. i · į · y · ę	i	„Diena“ rašome su paprastąja i.	Ištark: die-na. Čia tiesiog paprastoji i.
ruduo_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Po vasaros ateina r_duo. u · ų · ū · ą	u	„Ruduo“ rašome su paprastąja u.	Ištark: ru-duo. Garsas trumpas, nosinės nereikia.
vilkas_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Miške staugia pilkas v_lkas. i · į · y · ą	i	„Vilkas“ rašome su paprastąja i.	Ištark: vil-kas. Trumpas garsas - paprastoji i.
pienas_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Katinas laka šiltą p_eną. i · į · y · ą	i	„Pieną“: gale ą, nes ką?, o šaknyje paprastoji i.	Nosinė čia yra gale (ką? pieną), o žodžio viduryje - paprastoji i.
kelias_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Per mišką veda siauras k_lias. e · ę · ė · ų	e	„Kelias“ rašome su paprastąja e.	Ištark: ke-lias. Garsas trumpas.
namas_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Prie upės stovi baltas n_mas. a · ą · o · į	a	„Namas“ rašome su paprastąja a.	Ištark: na-mas. Uodegėlės čia nereikia.
ziema_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Po rudens ateina balta ž_ema. i · į · y · ą	i	„Žiema“ rašome su paprastąja i.	Ištark: žie-ma. Čia paprastoji i.
kaimas_k2	2-3	Lengva	Kuri raidė pasislėpė? Senelė gyvena mažame k_ime. a · ą · o · ų	a	„Kaime“ rašome su paprastąja a.	Ištark: kai-me. Garsas trumpas.
lape_k2	2-3	Lengva	Užbaik žodį. Miške bėga gudri l_pė. a · ą · o · ę	a	„Lapė“ rašome su paprastąja a.	Ištark: la-pė. Uodegėlės nereikia.
mokinys_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Prie lentos stovi drąsus mok_nys. i · į · y · ą	i	„Mokinys“ rašome su paprastąja i.	Žodyje jau yra viena nosinė, bet ji kitame žodyje. „Mokinys“ jos neturi.
ausis_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Šuniui skauda vieną _usį. a · ą · o · ę	a	„Ausį“: galūnėje į, nes ką?, o šaknyje paprastoji a.	Nosinė čia yra galūnėje (ką? ausį), o šaknyje - paprastoji a.
kiausinis_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Lizde guli vienas kiaušin_s. i · į · y · ų	i	„Kiaušinis“ rašome su paprastąja i.	Ištark: kiau-ši-nis. Paskutinis skiemuo trumpas.
vasara_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Praėjusi v_sara buvo labai karšta. a · ą · o · ę	a	„Vasara“ rašome su paprastąja a.	Ištark: va-sa-ra. Nė vienas garsas neilgas.
kambarys_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Mano k_mbarys šviesus ir jaukus. a · ą · o · į	a	„Kambarys“ rašome su paprastąja a.	Ištark: kam-ba-rys. Uodegėlės nereikia.
gyvate_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Po akmeniu slepiasi g_vatė. y · į · i · ų	y	„Gyvatė“ rašome su y. Ilgas garsas ne visada reiškia nosinę.	Čia ilgas garsas, bet jis rašomas y, ne į.
seima_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Mūsų š_ima keliauja kartu. e · ę · ė · į	e	„Šeima“ rašome su paprastąja e.	Ištark: šei-ma. Paprastoji e.
kelnes_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Nusipirkau naujas k_lnes. e · ę · ė · į	e	„Kelnes“ rašome su paprastąja e.	Ištark: kel-nes. Garsas trumpas.
medus_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Bitės neša saldų m_dų. e · ę · ė · ą	e	„Medų“: galūnėje ų, nes ką?, o šaknyje paprastoji e.	Nosinė yra galūnėje (ką? medų), o šaknyje - paprastoji e.
rugiai_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Laukuose banguoja r_giai. u · ų · ū · ą	u	„Rugiai“ rašome su paprastąja u.	Ištark: ru-giai. Trumpas garsas.
lietus_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Visą dieną lijo šaltas l_etus. i · į · y · ų	i	„Lietus“ rašome su paprastąja i.	Ištark: lie-tus. Čia paprastoji i.
kalba_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Lietuvių k_lba labai sena. a · ą · o · ę	a	„Kalba“ rašome su paprastąja a.	Ištark: kal-ba. Uodegėlės nereikia.
turgus_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Šeštadienį einame į t_rgų. u · ų · ū · ę	u	„Turgų“: galūnėje ų, nes ką?, o šaknyje paprastoji u.	Nosinė yra galūnėje (ką? turgų), o šaknyje - paprastoji u.
skruostai_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Nuo šalčio parausta skr_ostai. u · ų · ū · ę	u	„Skruostai“ rašome su paprastąja u.	Ištark: skruos-tai. Paprastoji u.
mergina_k3	3-4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Prie durų laukia jauna merg_na. i · į · y · ų	i	„Mergina“ rašome su paprastąja i.	Ištark: mer-gi-na. Garsas trumpas.
laivas_k3	3-4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Uoste stovi didelis l_ivas. a · ą · o · ų	a	„Laivas“ rašome su paprastąja a.	Ištark: lai-vas. Uodegėlės nereikia.
gamta_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Rudenį g_mta pamažu nurimsta. a · ą · o · į	a	„Gamta“ rašome su paprastąja a.	Ištark: gam-ta. Nosinės nereikia.
atsargiai_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Per gatvę einame ats_rgiai. a · ą · o · ų	a	„Atsargiai“ rašome su paprastąja a.	Ištark: at-sar-giai. Garsas trumpas.
pavasaris_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Ankstyvas pav_saris atėjo su lietumi. a · ą · o · ų	a	„Pavasaris“ rašome su paprastąja a.	Ištark: pa-va-sa-ris. Nė vienas garsas neilgas.
skaitytojas_k4	4	Sunku	Užbaik žodį. Bibliotekoje laukia kantrus skait_tojas. y · į · i · ų	y	„Skaitytojas“ rašome su y.	Ilgas garsas, bet rašomas y, ne į.
gyvenimas_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Kaime g_venimas ramesnis. y · į · i · ę	y	„Gyvenimas“ rašome su y.	Ilgas garsas rašomas y.
tikslas_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Mūsų t_kslas yra pasiekti Nidą. i · į · y · ę	i	„Tikslas“ rašome su paprastąja i.	Ištark: tiks-las. Trumpas garsas.
pieva_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Už kelio žaliuoja plati p_eva. i · į · y · ę	i	„Pieva“ rašome su paprastąja i.	Ištark: pie-va. Paprastoji i.
laime_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Tikra l_imė yra būti kartu. a · ą · o · į	a	„Laimė“ rašome su paprastąja a.	Ištark: lai-mė. Uodegėlės nereikia.
drugelis_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Ant gėlės tupi margas dr_gelis. u · ų · ū · ę	u	„Drugelis“ rašome su paprastąja u.	Ištark: dru-ge-lis. Trumpas garsas.
rugsejis_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Pirmąją r_gsėjo dieną einame į mokyklą. u · ų · ū · į	u	„Rugsėjo“ rašome su paprastąja u.	Ištark: rug-sė-jo. Paprastoji u.
karalius_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Pasakoje gyveno išmintingas kar_lius. a · ą · o · ų	a	„Karalius“ rašome su paprastąja a.	Ištark: ka-ra-lius. Garsas trumpas.
mokytojas_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Klasėje kalba naujas mok_tojas. y · į · i · ę	y	„Mokytojas“ rašome su y.	Ilgas garsas, bet rašomas y.
vejas_k4	4	Sunku	Kuri raidė pasislėpė? Nuo jūros pučia stiprus v_jas. ė · ę · e · ą	ė	„Vėjas“ rašome su ė.	Čia ilgas garsas, bet rašomas ė su tašku, ne ę.
lektuvas_k4	4	Sunku	Užbaik žodį. Virš namų praskrido l_ktuvas. ė · ę · e · ą	ė	„Lėktuvas“ rašome su ė.	Ilgas garsas rašomas ė su tašku.
pusis_k4	4	Sunku	Kuri raidė pasislėpė? Prie tako auga aukšta p_šis. u · ų · ū · ę	u	„Pušis“ rašome su paprastąja u.	Ištark: pu-šis. Trumpas garsas, ne ilgoji ir ne nosinė.
zole_k4	4	Vidutiniška	Užbaik žodį. Po lietaus ž_lė greitai sužaliavo. o · ą · a · ę	o	„Žolė“ rašome su o.	Raidė o uodegėlės neturi niekada.
suolas_k4	4	Vidutiniška	Kuri raidė pasislėpė? Parke stovi senas medinis s_olas. u · ų · ū · ą	u	„Suolas“ rašome su paprastąja u.	Ištark: suo-las. Paprastoji u.

◀ VISI ŽAIDIMAI MOKYTOJAMS ▶ ATIDARYTI NOSINĖS.EXE